Straipsniai

Kas yra specialusis ugdymas?

Pakankamai dažnai tenka išgirsti neteisingą informaciją ir supratimą apie tai, kas yra specialiųjų poreikių vaikai arba kas yra specialusis ugdymas. Nežinojimas sukelia tėveliams baimių, kuomet jų vaikams siūlomas specialusis ugdymas. Tėvai išsigąsta, kad jų vaikas taps „kitokiu“. Pabandysiu paneigti šį mitą.

Specialiųjų poreikių vaikais gali „tapti“ dauguma besimokančių. Pvz.: vaikui puikiai sekasi skaitymas, rašymas, tačiau sunkiai matematika. Tai specifinis mokymosi sutrikimas - matematikos mokymosi sutrikimas. Kitas pavyzdys. Vaikui puikiai sekasi visi dalykai, tik „koją kiša“ skaitymo sunkumai. Turime skaitymo sutrikimą. Vaikas labai gerai atlieka visas užduotis, tik lėtai, sunkiai sukaupia dėmesį, nenustygsta vietoje. Galbūt jam dėmesio ir aktyvumo sutrikimas. Dar pavyzdžių. Vaikai, kurie gyvena kitoje kultūrinėje \ kalbinėje aplinkoje. Netgi vaikai, kuriems nerealizuoti ypatingi gabumai. Vaikai, išgyvenantys emocines krizes. Vaikai su regos, klausos ar judėjimo negalia. Vaikai, kurie turi garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo sutrikimą. Visi išvardinti atvejai - specialiųjų poreikių vaikai. Tai tik nedidelė dalis sunkumų, dėl ko vaikui siūlomas specialusis ugdymas ir kita pagalba. Šie sunkumai nebūtinai susiję su intelektiniais (protiniais) gebėjimais ar juo labiau su netinkamu elgesiu. 

Klaidinga manyti, kad specialiųjų poreikių vaikai būtinai turi ir elgesio problemų. Nieko panašaus. Mokymosi sunkumai ir elgesio sutrikimai - tai du skirtingi dalykai. Vaikas, neturintis intelekto sutrikimų, negalių ar kitų sunkumų, gali turėti elgesio problemų. Ir atvirkščiai. Vaikas, kuriam skirtas specialusis ugdymas, klasėje gali būti „nematomas“ .

Taigi, kyla klausimas, ar reikia bijoti specialiojo ugdymo? 

Tai, kad mokyklose kiekvienais metais tokių vaikų skaičius būna nemenkas, rodo mokytojų aukštą kompetenciją, gebėjimą pritaikyti įvairius būdus ar metodus, kurie palengvintų tokių vaikų mokymąsi. Specialusis ugdymas – tai pagalba mokiniui. Mokytojas, žinodamas vaiko „silpnąsias vietas“, gali adekvačiai vertinti jo gebėjimus ir žinias. Ugdymo procese gali naudoti įvairius būdus ir metodus, pvz.: leisti mokiniams naudotis pagalbinėmis priemonėmis (skaičiuotuvais, daugybos lentele, formulėmis ir pan.), mažinti mokymosi krūvį, leisti dažniau pailsėti ir daug kitų, kurie atitiktų vaiko gebėjimus, poreikius, sutrikimus, negalias ar sunkumus. 

Mokytojai, specialistai, siūlydami vaikui specialųjį ugdymą, pirmiausia siekia, kad ugdymosi procese būtų atsižvelgta į jo individualius poreikius, kad vaikas kuo dažniau pajustų sėkmę ir gautų objektyvią pagalbą.

 

©2018 Jūratė Kniūkštienė. Visos teisės saugomos.